- šniukšt
- šniùkšt interj.
1. NdŽ, LTR(Ps) kartojant nusakomas uostinėjimas: Šniùkšt, šniùkšt šniukštelėjo kiaulė Vlkv. O šunelis tik šniùkšt šniùkšt ir atrado Sb. Uosto šniùkšt šniùkšt, po tam sako: – Kas čia smirda? Klm.
2. kartojant nusakomas šniukštinėjimas, ieškinėjimas: Įėjo, šniùkšt šniùkšt apšniukštinėjo, ale nerado degtinės Sk.
3. kartojant nusakomas ėjimas: Tik šniùkšt šniùkšt ir nuėjo Prn.
4. netikėtam, staigiam išėjimui, išnirimui ir pan. nusakyti: Pasikinkai arklius – šniùkšt išsinėrė Šd. Šuo šniukšt atgal pro duris rš.
5. žr. niušt 1: Daugiau šniùkšt eit mum, vaikai, į svečius Vv. Pasakė, kad šniùkšt, nieko nevalna daryt Jnk. Šniùkšt paliauja mergos dabinusios J. Pavėlino parą, į šniùkšt (negavo) Gs. Šniùkšt ir pasibaigė viskas Rs.
◊ nė̃ šniùkšt visai nėra: Tyka vaikų – nė̃ šniùkšt Plv.
Dictionary of the Lithuanian Language.